Andrius Mamontovas / Foje - O, meile

Aš buvau neklaužada vaikas
Ant tvoros kas diena sėdėjau
Vakarais daužydavau langus
Galvoje mano švilpavo vėjai

Aš nešiojau suplėšytas kelnes
Ir nieko klausyt nenorėjau
Kol jinai pas mane, nelaboji,
Į namus vieną kartą atėjo

O, meile, tu mane nugalėjai
O, mano žvaigžde, vėl man šviesti pradėjai

Mano dienos plaukė iš lėto
Aš gyventi visai neskubėjau
Su draugais gatvėj gerdavau vyną
Ir problemų jokių neturėjau

Aš galvojau kad šitą pasaulį
Negerai ponas Dievas sudėjo,
Kol jinai vieną rytą su saule
Priešais mano akis patekėjo

Pr.X2

Aš buvau jau subrendęs vyrukas
Ir aplinkui daug moterų sukos
Aš visas jas turėti galėjau
Bet į nieką žiurėt nenorėjau

Pamiršau aš gyvenimo skonį
Nemokėjau nei juoktis nei verkti
Kol jinai i duris pasibeldė
Ir pasakė: "Aš čia, atsimerki"

Pr.X2

Mano seną, pražilusią galvą
Šaltas rudenio vėjas paglostė
Aš žiurejau, kaip leidžiasi saulė
Virš užmiegancio didelio uosto

Aš galvojau, kad viskas jau buvo
Ir mirtis mane peiliais jau bado
Bet jinai paskutinę sekundę
Mano vienišą širdį surado

Pr.X4