Pereiti į pagrindinį turinį

Antikvariniai Kašpirovskio dantys - Žilvitis

Capo ant 1 lado

                             G#m 
Aš tarsi žilvitis, saulėje suvytęs,
                               
Baigiu jau išdžiūti be tavęs, mieloji.
                                 G#m 
Sakau, "mažyte mano, eime prie Barbakano",
                                  
Bet tu vis kažkaip tai laiko man stokoji.

             C#m 
Kad taip užmiršt aplinkui viską,
                                  
Džiaugtis viens kitu prie upės atsisėdus
             C#m 
Aš tau dainuočiau ir dainuočiau,
                        
Tu šiauštum mano dredus.  Ooooo

                                            
Aš tarsi papūga (aš tarsi koala),
                                G#m   
pakliuvusi į pūgą (nublokšta į škvalą),
                                   
Blaškaus, be tavęs negaliu, bet tu atsakai:
                                
"Mielasis, tu fainas (kaip niekas kitas),
                                           G#m 
Bet man rytoj deadline'as (o šiandien man meet'as)"
                                        
Tai ką man daryt? Daros ankšta ir niežti nagai.

             C#m                        
Nors imt ir bėgt ir bėgt ir galvą iškratyt,
                        
Nes galvoje dabar tik tu.
       C#m                           
O gal nebėgt o tik sedėt ir graužt nagus
                         
Ir nusigražt lig pažąstų?  Oooo

               
Pa para, antra para,
          F#m           
Nors tu šalia, tavęs nėra.
 
Tavo veidą glosto
            F#m          
Tik žydra monitoriaus žara.

           
Aš tarsi balandis,
               
kuriam sustojo skrandis,

O man sustojęs tik vaizdas,
                    
kaip tavo kojos per vandenį brenda.

              
Žydi Vilniaus sodai,
               
bet tu vis nesirodai,
                           
Matyt brainstormini vis apie campaign'ą,
             
concept'ą, prom'ą ir brand'ą

             C#m 
Tai kaip nulaužti tavo kodą?
        
Kaip prakalbint tavk geležinę širdį?
         C#m                          
O gal geriau tik atsigult,
                                      
gražiai sunert rankas ir tyliai tyliai mirti?

               
Pa para, antra para,
          F#m           
Nors tu šalia, tavęs nėra.
 
Tavo veidą glosto
            F#m          
Tik žydra monitoriaus žara.

               
Sakau aš Tau, mano mažyt,
                                      
Užlipsiu į dangoraižį, nuskinsiu Tau kankorėžį
                 
O jeigu reiks ir garvežį stabdysiu palei Panevėžį
                                                       
Virš Tavęs bombonešį barstysiu tiktai gėrį, grožį, glėbį rožių oooooo