Pereiti į pagrindinį turinį

Marijonas Mikutavičius - Aš miręs

      Am 
Kiek kartų dar aš nulėksiu nuo skardžio,
        Dm                       
Kol nustosiu nepaisyti kelio ženklų?
      Am 
Kiek kart dar užnuodyto vandens atsigersiu,
     Dm                            
Kol delnus sumerksiu tenai, kur švaru?

      Am 
Kiek kartų dar reiks man pirštus susipjaustyt,
     Dm                       
Kol peilį išmoksiu tiksliai įsmeigt?
      Am 
Kiek kartų dar aš atsibusiu su moterim,
     Dm                            
Kol rytą pakilęs, paklausiu „kur kava“?
Ir nenorėsiu išeit...

        Dm                             Am 
Bet nebetaiko ten, kur gerai, mano keliai
Dm                         Am 
Aš savo noru elektrinėj kėdėj
Dm                    Am          
Mmm... Kaip gera būtų dabar tyliai numirti,
                 
kol nieko neturiu, nieko nepaliksiu
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tiki-tiki-tiki-tiki tiksi..

   Am                         
Nuleidžiu rankas, aš krentu žemyn
                 
Mano veidas į žemę smenga gilyn
                        Am 
Dar giliau ir aš jau miręs miręs...
   Am                 
Žolė suleis šaknis į akis
                 
Lauko akmuo ant krūtinės nukris
                      
Prie lauko akmens žmonės ugnį kūrens
       Dm                  
Dar ilgai nesiskirstys, po to, kai sutems
                                     
Kaip gaila, kaip gaila, kad manęs ten nėra
        Am          Am 
Nes aš miręs... aš miręs

      Am 
Kiek kartų dar priešus per pečius apkabinsiu,
      Dm                         
Kol draugui paliksiu nuo buto raktus?
      Am
Kiek kartų dar aš mirtinai pasigersiu,
       Dm                          
Kol pareisiu neklysdamas atgal į namus?

Dm                                     Am 
Bet nebetaiko ten, kur gerai - mano keliai
Dm                       Am 
Aš savo noru elektrinėj kėdėj
Dm                      Am           
Mmmmm... Kaip gera būtų dabar tyliai numirti,
                
kol nieko neturiu, nieko nepaliksiu
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tik tik tik tik tiksi....

        Dm                             Am 
Bet nebetaiko ten, kur gerai, mano keliai
Dm                         Am 
Aš savo noru elektrinėj kėdėj
Dm                    Am          
Mmm... Kaip gera būtų dabar tyliai numirti,
                 
kol nieko neturiu, nieko nepaliksiu
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tiki-tiki-tiki-tiki tiksi..

   Am                         
Nuleidžiu rankas, aš krentu žemyn
                 
Mano veidas į žemę smenga gilyn
                        Am 
Dar giliau ir aš jau miręs miręs...
   Am                 
Žolė suleis šaknis į akis
                 
Lauko akmuo ant krūtinės nukris
                      
Prie lauko akmens žmonės ugnį kūrens
       Dm                  
Dar ilgai nesiskirstys, po to, kai sutems
                                     
Kaip gaila, kaip gaila, kad manęs ten nėra
        Am          Am 
Nes aš miręs... aš miręs